Neekspozicinis pamokslas

Šnd Mindaugas Palionis pavarė. Sakyčiau pamokslas veka. Gairės kone visam gyvenimui. Ir beje pastebėjot koks buvo žanras? Tai buvo dalinimosi pamokslas. Net ne teminis. Temos nebuvo. Arba sakykim tema buvo, bet nebūtinai tai teminis pamokslas. Net jei galima pavadinti teminiu pamokslu, tai aš noriu parodyt, kad tai buvo neekspozicinis pamokslas, bet labai geras. Jo temą pavadinčiau: "Patinka, nepatinka, arba vartotojiškumas bažnyčioje". Žmogus neužsiiminėjo nei įžangom nei pabaigom. Pažiūrėjo į laikrodį: o, baigės laikas. Taigi baigiu, sako. Tad tai buvo neekspozicinis pamokslas, ty kai paimama Rašto vieta ir ji nagrinėjama. Ar jam truko įtaigumo? Anaiptol. Rašto vietų buvo, bet ne ant jų buvo pastatytas pamokslas. Jos buvo vietoj, laiku, tiek, kiek reikia, bet neužgožė žmogaus dalinimosi. Manau, kad tokiems pamokslams ir pamokslininkams priklauso ateitis. Ir net dabartis. Ar taip pamokslaudamas pamokslininkas galėjo nukrypti nuo tiesos, ty būti subjektyvus? :) Taip, galėjo, kaip ir visais atvejais, lygiai kaip pamokslaudamas ekspozicinį pamokslą. Niekas ir niekaip nėra apsaugotas nuo klaidos. Tam ir yra klausytojas, kad "viską ištirtų ir gero laikytųsi". O tas pamokslininkas, kuris neįneša subjektyvumo, gal geriau įsidarbintų ministerijoj klerku.