Egzistencinis klausimukas

Yra tokios "šaunios" maisto prekių parduotuvės kaip Aibė Lazdynuose (buvusio kinoteatro patalpose) arba turbūt kone dauguma aibių kitose vietose ar cento ir tt. Man įspūdis, kad progresyvusis komunizmas ten jau nugalėjo ir jos padarė viską, kad būtų beviltiškos ir kad joks sveiko proto žmogus ten neužsuktų. Bet gyvenimo realybė turi savo logiką ir tokios parduotuvės dėl savo lokacijos ir kai kurios specifikos, apie kurią tuoj pat užsiminsiu, ne tik ne merdėja, o savotiškai gyvuoja. Na, kažkas tarpinio tarp gyvuoja ir leisgyviuoja. Faktas, kad kai kurios tokio tipo, arba sakykim viską padariusios, kad užsidarytų, ir užsidarys. Turiu omeny, pvz., Norfą Pilaitėj prie Pupos. Arba Norfą Lazdynų papėdėj, prie Litexpo. Nors jos atsidariusios neseniai. Bet grįžkim prie minėtos Lazdynų Aibės. Ten galbūt ne per seniausiai atsirado kokybiškų produktų, ko nepasakysi apie visus mūsų prekybcentrius. Turiu omeny, kad atsirado skanios kaimiškos dešros ir lašinių iš pačių ūkininkų ūkių. Jie turi žvėrišką paklausą ir vakare šių produktų jau nebūna. Kaip ir nebūna estiškos varškės su vanile mūsų Fabijoniškių Norfoj. Jos nebūna beveik niekada, nebent kartais iš pačio ryto, kai normalūs žmonės dirba. Kuom ir kaip mąsto tokių parduotuvių vedėjos aš nežinau, nes išperka visada. Ar jos čia taip nori palaikyti deficitą. Ar gal jų žydinti jaunystė prabėgo amžino deficito laikais ir kitaip jos nemoka. Ar čia gal pirkėjų apetitai nepasotinami ir taip jos ugdo jų kantrybę? Bet šįkart aš ne apie tai. Ir kadangi minčių primakalavau nemažai ir tingus ir net netingus skaitytojas nepamatys pagrindinės minties, tai aš ją tuoj pateiksiu. Atleiskit, kad ji neišplaukia iš dėstymo. Bet ji išplaukia iš mano sopulių ir apmąstymų. Taigi: kodėl tos kokybiškos ūkininkų dešros ir lašinių nėra mūsų įprastuose prekybcentriuose, kurie nėra tokie lievi? Čia koks sąmokslas, ar prastas skonis? Paguodai pasakysiu, kad jų niekur nėra ir Anglijoj. Nebent lietuvinėse (lietuviškose ir lenkiškose parduotuvėse, kurių pilna Anglijos miesteliuose, kur yra daug lietuvių) pasitaiko koks vienas pasirinkimas. Beje, minėtoj Aibėj ta kokybiška dešra nekainuoja daug. Tad čia net ne kainos klausimas. Čia kažkokios ypatingos mąstymo specifikos ar inercijos. Tiesa, paklausite kuom tos minėtos parduotuvės arba sakykim varguolių parduotuvės beviltiškos? Na, tarkim kad ir dėl to iš visų pakampių alsuojančio skurdo, kurio kontekste mūsų suvargęs žmogelis gal ir įsikomponuoja harmoningai, bet viskas atrodo tik dar labiau apgailėtina. Be to ten dar yra kasos su savo lėtais kasininkais ir ilgom lėtai judančiom eilėm. Šį kartą tiek. Nepykite už jūsų brangaus dėmesio gaišinimą.