Juozas Statkevičius prabilo, tai dabar maišo su žemėm. Tik rods negirdi jo žinutės. O žinutę šią jau seniai transliuoja ir kiti. Pvz., Koršunovas. Lietuvoje susiformavo kažkoks bukaprotiškas talibanas. Tiesos uzurpacija. Ir jei ginkdieve tu turi laisvą mintį, bet nesuderini jos su Valatka, Tapinu, Miliūte ir tt, tai viskas, amba, tu Kremliaus pakalikas, prigimtinis durnius, vatnikas, runkelis ir tt. Ir gerai, jei tai būtų iš didelio kritinio mąstymo, proto apskritai, padorumo ar moralumo pertekliaus. Bet juk šie dalykai yra deficitas visur, o Lietuvoj tai išvis problema, nes ėjom iš pagonių paskutiniai, po to agrarinė visuomenė ir sustabarėjusi katalikybė, po to sovietmetis. Kritinis mąstymas yra ne mūsų duotybė. Jei neturėsime omeny kritikavimo visų ir visko be argumentų, tikėjimo visokiais sąmokslais, horoskopais, įvairiopom grėsmėm, bejėgišku liberalizmu. Va, šitą tai mokam. Arba teisuoliškai kaltinti kolaboravimu. O iš tiesų tai bestuburiškumas, dezorientacija, prisitaikėliškumas ir veidmainystė. Taigi gal nusiraminkim šiek tiek?
Nors parašiau, kad šiuo metu turime brutalų nuomonės primetinėjimą ir kitų/kitokių menkinimą, bet tai tik todėl, kad laisvės sąlygom tai labiau krenta į akis. Bet juk po teisybei mes beveik neturime nuomonių įvairovės tradicijos. Pas mus visada buvo vienos tautos, vienos konfesijos, vienos ideologijos dominavimas. Atmintin ateina tik kokie du vargani dešimtmečiai, 1550-1570 metai, Reformacijos LDK laikotarpis Radvilos Juodojo prieglobsty, kada aršiai konkuruodami spraudėsi protestantai, katalikai ir net protestantai arijonai. Va, tada pasikalė, paįvairavo nuomonėm, išleido knygų, ėmė mąstyti apskritai, ty ne tik apie pinigus ir švč. Mergelę. Bet užtat priešo akivaizdoje buvo vieningi kaip niekada istorijoj. Tad su Reformacijos Europoje 500-ečiu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą