Vanagaitės reikalu

Buvo tokia labai gera knyga "Durnių laivas". Taip, autorius primelavo kažkiek, sakykim subjektyviai pasakojo, apšmeižė kažkiek, gal net esmę ne taip nusakė, ne taip akcentus sudėjo. Bet velnias slypi detalėse. Detalės buvo įdomios. Žanras originalus. Atidarė politinės satyros seriją ir joje kol kas vienintelis puikuojasi. Taigi. Buvo norinčių šią knygą uždrausti ir uždraudė galop. Nors Tapinas dar netoli vystyklų buvo. Na, tarkim dar spuoguotas jaunuolis buvo. Uždraudė, bet knyga jau turėjo savo gyvenimą. Žmonės ją perskaitė su didžiausiu malonumu ir nesakyčiau, kad tapo durnesni ar labiau pagavūs rusų propagandai. Nepriklausomybės reikalas nebuvo diskredituotas.
Buvo toks Denas Brownas. Parašė, mano akim, gerą romaną "Da Vinčio kodas" (Beresnevičius buvo kitos nuomonės, bet jis tiesiog klydo). Denas Brownas, tiesa, apsimelavo, nes preambulėje minėjo, kad paremta tikrais faktais. Paskui, tiesa, turėjo šitai ištrinti ir pripažinti, kad tai tik išmonė. Kaip bebūtų, ažiotažas buvo milžiniškas, nes smagiai užsipulta katalikų bažnyčia. Kokia pasekmė: katalikų bažnyčios istorikai ir paprasti tikintieji suskato peržiūrėti bažnyčios istoriją ir įsitikinti, kad Denas Brownas tiesiog blefuoja.
Dabar Vanagaitė puola Vanagą, o geras tonas pulti Vanagaitę, nors kol kas, pripažinkim, nė vienas iš tų "aš esu Vanagas" nespėjo labiau pasidomėti Vanago istorija nei buvo pasidomėjęs iki šiol. Mane šis tonas menkai domina, bet užtat manau gera proga peržiūrėti Vanago istoriją. Ir istorikai manau turėtų mums papasuoti peno taip pat. p.s. vakar girdėjau bajerį "tai, ką lietuviai visai negali turėti didvyrių?" Turėti gali, bet tai nereiškia, kad negalime kvestionuoti savo tariamų ir tikrų didvyrių. Nuo to jų didvyriškumas nenukentės, jei tai tikri didvyriai. Jei tai didvyriai pusėtini, ty turi visokių niuansų, kaip gyvenime juk dažnai pasitaiko, tai be isterijos ar trydos reik kažkaip mokytis tuos didvyrius įvertinti nepadarant žalos jų didvyriškumui. Pagaliau mano durna galva, geriau mažiau didvyrių, bet kokybiškų. Nes sovietmečiu mes turėjome didvyrių ištisas plejadas, bet istorijos mokslas buvo apgailėtinai prastame, ty propagandiniame lygmenyje.