Konservatyvizmo dugnas

Konservatyvizmo dugnas, arba apie kai kuriuos katalikybės reprezentantus: Gailius pagrįstai iškėlė prielaidą, kad 1939 m. rudenį partizanų veikla buvo prasminga, o 1940 m. birželį nebe, nes aukos buvo beprasmės todėl, kad niekas nesiruošė mūsų vaduoti. Šia publikacija pasirėmė Lietuvoj gyvenantis ir dirbantis vokietis, dėstytojas ir intelektualas Holgeris Lahayne. Į tai žymus katalikų veikėjas, profesorius, ilgametis katalikų intelektualų mėnraščio Nžidinys-Aidai redaktorius Vytautas Ališauskas atsakė klausimu: Holgeri, iš kur jūs kilęs? Gavęs atsakymą jis tarstelėjo: "tai ir mokykite etikos savoj šaly". Tokia andai mūsų situacija. Taip mes vertiname pastangas  gilintis į istoriją. Tiesa, prieš tai tas pats Ališauskas išdėstė savo nuomonę, kad sovietų kariuomenė atrodė suvargusi ir teikė vilčių, kad bus nugalėta. O Lahaynui tarstelėjo, kad jis teigia, nes "nepasigilinęs į realijas". Kitaip tariant, dabarties konservatorių supratimu, jei tavo nuomonė nesutampa su jų, tai tu nepasigilinęs į realijas, nors būtent tai tu ir mėgini daryt. Žinia, kad klausimų nekyla būtent tiems, kurie nesigilina. O gilinimasis yra žalingas dabarties konservatorių supratimu. Ir dar pabaigai: mūsų tauta per pastaruosius 27 metus yra gerokai paprievartauta morališkai ir dvasiškai. Ir šitas momentas dar laukia savo studijų. Duodu pavyzdį: kairę propagavusi Valstiečių laikraščio redakcija (kurioje tuo metu turėjau malonumą darbuotis) prasidėjus atgimimui prievartiniu būdu, pakeičiant redaktorių, staiga tampa radikaliai dešine. Ne, redakcija nepasikeitė. Tik redaktorius. Ir tai jiems nesukėlė sunkumo pasukt iš kairės į dešinę. Solidus virsmas. Todėl šiandien kai kurie uolūs dešinieji ir atrodo tokie įtartini. Štai jums ir veidmainystės bei prisitaikėliškumo prielaidos.