Veidmainystė ar naivumas?

Po teisybei tulpinė istorija nieko įdomaus neatskleidė. Ty tikrai neparodė, kad karalius nuogas. Atskleidė kitką, kas ir taip buvo aišku. Visuomenės matomų veikėjų teisuoliškumą. Jie vaidino kažkokius moralinius autoritetus, menkino kitus, bet rods menkai suprato vieną aksiominį principą: savo iškeltu moraliniu imperatyvu ir pats būsi pasvertas. O dabar imta nuvainikuoti magnolija, žiūrėk mat dangus griuva. Pavadino Dapkų skaliku, darė spaudimą. Juokinga. Sveiki sugrįžę į politiką. Nevaidinkime naivuolių. Nei vienas iš tų nustebusių, imtinai Tapinas ir Jakilaitis, toli gražu nėra naivuoliai. Veikiau apsimeta tokiais. Veidmainiai. Artistai. O gal jie tikrai naivūs? Juk jauni dar. Bet aš netikiu tuom. Veidmainystė yra bjauresnė yda nei naivumas. Bet ir tai ir tai yra blogis.