Interpretuok kaip nori

"Nagrinėk Raštą (interpretuok) kaip nori, jei tik tai didina tavo meilę artimui ir Dievui". Augustinas
Reik turėt omeny Augustino požiūrio kontekstą. Augustinas ankstyvuoju ko gero savo kaip mokytojo laiku mokė apie tiesioginės, kontekstinės interpretacijos svarbą. Tačiau vėliau praktikoje buvo tas, kuris labai mėgo perkeltinį, netiesioginį Rašto interpretavimą. Bet kai sakome netiesioginį, tai nereik suprast, kad nekokybišką. Atvirkščiai - dar kokybiškesnį. Dabar klausimas ar gali džiazuoti žmogus, kuris nemoka gerai groti. Džiazuoti jam seksis dar prasčiau nei jis groja.
Dabar kitas klausimas - ar daug gali pasisemti žmogus iš perkeltinių prasmių, jei nesuvokia pagrindų? Ir daug ir mažai. Geriausiai tai iliustruoja Jėzus kalbėjimas palyginimais. Jis kalbėjo palyginimais ir tam, kad kai kurie nesuprastų, o saviems papildomai aiškino. Ir tam, kad geriau suprastų. Nes palyginimus žmonės gerai suprasdavo.
Tačiau pagal nutylėjimą perkeltinė interpretacija yra prasmingiausia, kai implikuojamas įgudęs interpretuotojas ir įgudęs klausytojas. Tačiau neįgudusiam klausytojui irgi imponuoja tokia, pavadinkim ją poetine, raiška. Ne tik imponuoja, bet ir gyvai jam kalba. Taigi padaryti išvadą nelengva. Bet kuriuo atveju reikalingas minimumas - meilė Dievo žodžiui.
Bet tai kaip išvengti klaidų? Juk tiesioginė interpretacija suponuoja tokią galimybę. Ty išvengti klaidų. Išvengti klaidų yra tik vienas būdas. Nustoti skaityti Raštą. Arba nustoti jį interpretuoti. Arba nustoti mąstyti ir tik cituoti pvz. Bažnyčios tėvus. Gerai, kad Bažnyčios tėvai taip nemąstė, bet dar ir šį tą užrašė.
Dabar toje vietoje, kur mes tikimės pasiekę aukščiausią užtikrintumo tašką savo teisingos interpretacijos, tai ko gero esame arčiausiai pasipūtimo, pasitenkinimo savimi ir klaidos. Atminkim, kad Rašto žinovai ir fariziejai Jėzaus nepažino. Kaip ir šio pasaulio išminčiai. Nes Jis panoro apreikšti mažutėliams. Taigi tik atvirumas ir nuolanki bei Dievą mylinti širdis gali padėti suprasti Raštą.
Ir svarbiausia, kad Augustino požiūris sufleruoja svarbiausią mintį - Biblija nėra šventa karvė. Tai tik knyga. Ypatinga knyga, bet raidė užmuša, o dvasia teikia gyvybę. Dievas teikia gyvybę. Ir jei mums ir pavyksta ką nors gero įskaityti šioje knygoje, tai tik iš Jo malonės. Priešingu atveju žiūrime knygą ir matome špygą.