Vagos dešimtuke Toliatas su Austėja Landsbergiene. Što ja mogu skazat po etomu povodu? Da pliunte vy na eto! Kak pliunut? Sliunoju..., kalbant Ostapo Benderio žodžiais.
Austėja surezgė kažkokį sezoninį serialą vaikų pedagogikos tema. Dvi knygos, abi tope. Pavadinimai: Ruduo, Pavasaris. Kaip suprantu Austėja žaidžia ant supermamyčių tuščiagarbystės ir kvailumo. Savybės visada einančios greta. Žmogus tuščiai pasipūtęs, spangsta apie savo pažangų mąstymą ir žinoma nereik stebėtis, kad kvailumas yra neatskiriamas jo papuošalas.
Toliato knyga pavadinimu "Šeštas jausmas yra pirmas jausmas". Na, kvailas pavadinimas ir tiek, rodantis autoriaus polinkį lozunguot ir mąstyti šablonais. To turbūt sunku išvengti, kai esi populiarus gražuoliukas. Bet apie Toliatą daug nekalbėsiu, nes neįdomu. Laikas parodys. Kai žmogus leidžia savo pamokslų knygas - tai jo teisė. Juoba, jei žmonės perka. Kitas dalykas tų žmonių skonis. Čia yra nusivylimo. Na, bet Dievas mato: vieną dieną Jis nuvilia, kitą - pradžiugina. Tad laukime tęsinio. Tiesa, dešimtuke matome ir su tėvu Stanislovu susijusią knygą. Tad akivaizdu religinė tema ant bangos.
Dėsninga, kad ta banga popsuchinė. Nes ir mūsų žmonių tikėjimo būklė yra apgailėtinai silpna, žmonės vis dar nepagavo apetito gyvai, ne apeiginei, ne formaliai krikščionybei. Ji pas mus vis dar embriono stadijoj, kultūrinė, nors ir krikštijomės formaliai net XIV a. pb. O juk nėra taip, kad judėtume vien į priekį. Vienas žingsnis į priekį, du atgal. Po antrojo Vatikano susirinkimo prieita išvados artėti prie žmonių jų gimtosiomis kalbomis. Dabar užaugo neprastų kunigų karta. Tegu nedaug gerų kunigų, bet vienas kitas jau yra. Tai ką jūs norit: vėl grįžtama prie lotyniškų mišių. Beliko laukti lotyniškų pamokslų, nors vos vienas kitas padoresnis katalikų pamokslininkas subrendo. Gerai, kad bent mūsų katalikų bažnyčia atsilikusi ir neskuba keistis. Ji sunkiai įsikirto į antrojo Vatikano susirinkimo nuostatas, bet kai įsikirto, tai neskuba grįžt prie lotyniškų mišių.
Na, bet judėsim toliau. Bus įvairesnių ir įdomesnių knygų ir autorių. Viliuosi ir protingesnių, t.y. išrankesnių skaitytojų. Kol kas tiek.
Tiesa pabaigai: persimetėm pora žodžių su pažįstama knygyno darbuotoja. Viena iš sesių. Vilniečiai jas žino: jos siamo dvynės ir joms atlikta sudėtinga galvos operacija. Taigi sako išeinu į kitą darbą. Daug metų čia pradirbusi. Nevertina čia žmonių, sako. Aš tai žinau. Bet kituose tinkluose panašiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą