Jei noriu būti pralinksmintas, tai ryte kartais paskaitau "Katalikų tradicija" grupę fb. Tai radikalų katalikų, taip vadinamų lefebristų (nepainiokit su dabar nuvalkiotu leftizmu) arba dar vadinama Pijaus X brolijos grupė. Tai šventesni už patį popiežių ir paties popiežiaus bene Benedikto XVI atskirti nuo bažnyčios, o dabar pamėginti vėl sugrąžinti, bet išliekantys separatistais ir uoliausiai iš visų kritikuoja popiežių Pranciškų. Matyt šis tikrai daro kažką gerai, jei lefebristai jo nemėgsta. Taigi šį rytą jie teigia, kad principo sola scripture (vien tik Raštas) nėra Rašte. Šį teiginį jie laužia tradicijos naudai. O kad ta tradicija du amžius plūkėsi, kol įtvirtino Rašto kanoną, jiems nė motais. Lyg tas Raštas ne tradicijos dalis. Dar daugiau - šiuo teiginiu jie net ne tradiciją tvirtina, o katalikų bažnyčios hierarchų autoritetą traktuoti šią tradiciją. Kitaip sakant, atiminėja Raštą iš mažutėlių ir taip pražudo šiųjų gyvą interesą ir pasekoj Raštas įšaldomas lotyniškose formulėse ir neskaitomas visai bei paskelbiamas kunigų knyga. Istorija vis atsikartoja, taigi šitą mes jau matėme.
Kas pozityvaus: kad šie radikalai konstatuoja, jog katalikai persismelkė šia protestantiška pozicija. Ty pamėgo Raštą. Manau, tai tik praturtins jų tikėjimą, o ne sumenkins. Ir, žinoma, darys klaidų. Kurių išvengtų nesigilindami. Bet užtat būtinas susilietimas su autentišku Rašto tekstu, o ne tik per magisteriumo mokymą. O šie gi radikalai teigia, kad Raštas tėra antrinis šaltinis, o pagrindinis - jį interptetuojantis magisteriumas. Tad dabar klausimas: iš ko daugiau naudos pasisems mažutėlis, ty skaitydamas Raštą ar popiežiaus postulatus? Raštą ir tik Raštą.
Kuo dar naudingi lefebristai? Jie parodo ydingą mąstymo pobūdį, glūdintį katalikų bažnyčios šaknyje.
Ir pabaigai keletas monentėlių: klaidos yra neišvengiamas mūsų gyvenimo palydovas. Tik kažką veikdami ir klysdami kaupiame patirtį. Tas pats su Raštu. Iš Rašto kiekvienas pasiima pagal subrendimą ir taip auga. Su visom klaidom. Tai autentiška mūsų gyvenamo gyvenimo patirtis.
Antra, ar vien tik Raštas. Tikrai ne tik Raštas ir čia reikia protestantui atsipeikėti. Negalima iš Rašto daryti fetišo, nes šitas kelias niekur neveda. Yra autoritetai, tradicija, dievoti ir išmintingi mokytojai, perkeltinis, vaizdingas, kūrybiškas ir gilus Rašto nagrinėjimas ir kūrybiški žmonės, turintys dovaną mokyti etc. Bet negalima sakyti ir vien tik popiežius. Ką iš esmės nori teigti lefebristų grupelė. Jų padėtis nepavydėtina. Jie gavo netipišką popiežių ir jį kritikuoja, bet tuo pačiu norėtų teigti jo neklystamumą ir aukščiausią autoritetą. O jis tik paprastas, vargšas, apgailėtinas žmogelis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą