Su progresu arba darbo žmonių solidarumo diena!

Progresas, kurio negali nepastebėti. Kuris sutampa su Grybauskaitės prezidentavimo pabaiga. Tad simboliška ir simptomiška, kalbant apie to prezidentavimo kokybę. Bet tai ateity tyrinėtojai įvertins. Progresu vadinu tą šiuo metu atsiradusį, sakyčiau kone šių savaičių laikotarpiu, toleravimą kitokio. Ne žodžiais. Tas jau seniai. Darbais. Tam reik mąstymo pokyčio, saviironijos, teisuoliškumo ir susireikšminimo mantijos pakabinimo tulike. Tas vyksta. Paradoksalu, kad vyksta būtent tada, kai Juozaitis deklaruoja priešingą. Bet taip būna, kad iš inercijos prasilenkiama laike. Žmogus kalba vakardienos realybę ir dar nemato, kad už lango jau pavasaris. Kokie požymiai? Na, pvz., aš prieštaringai vertinu Tomą Baranauską ir jau visai prieštaringai tautininkus. Bet man svarbu, kad jie alternatyva ir kad jų balsas būtų girdimas. Ir ką gi: vakar mačiau Baranauską ne pas Janutienę, o pačiame lrt tv. Jūs ką nors panašaus menate? Nesikankinkite, to niekada nebuvo. Lrt juk visuomeninis transliuotojas. Jis gi žino ko mums reikia. Negi jis įsileis tai, kas kenktų mūsų trapiai nervinei organizacijai. Todėl ir murkdomės šūdmalystėje ir niektauzystėje su patologišku minties ir turinio bado simptomu. Taigi klausau Baranausko apie dvigubą pilietybę. Ir galiu sutikt, nesutikt - tai nesvarbu. Bet kalba gerai, teikia argumentus, verčia mąstyti. Tad su gegužės pirmąja - darbo žmonių solidarumo diena. Darbo žmonės sovietine prasme manęs nedomina, bet belekokie vargdieniai, solidarumas ir tiesa mane domina labai. Už tai ir pakelkim!