Viluckas žada intrigą su neva iškilsiančia Radžvilo partija, o tikriau rimta jėga. Kuri laimės vieną mandatą europarlamente... Stiprus jėgos proveržis vienok. Bet tarkim. Geriausiu atveju.
Man, žinoma, smagu, kad Viluckas eina prieš Navicką ir Subačių. Čia aš tave, Tomas Viluckas, palaikau, bet deja nesutinku su tavo Radžvilo ir co perspektyva.
Viluckas kažko nerašo, kad Radžvilas jau bandė tokią iniciatyvą su Baltijos kelio judėjimu. Baigėsi niekuom. Tai ir rodo potencialą, o ne tai, kad geba 20 000 parašų surinkt. Antra, veržiasi į europarlamentą. Rodo kad ne vidaus rinkai užmojai. O ir žinutė vidaus rinkai tik su užsienio politika susieta - prieš globalizmą. Turint omeny, kad NATO ir ES mums reikalingi kaip oras, neperspektyvi linija. Bet net ne tame esmė. Lyderystėje.
Dabar išlindo Juozaitis. Su Radžvilu sutarė: tu man prezidento rinkimuose, aš tau europarlamento. Prezidento kampanijoj matom fiasko. Tai kaip ir gerai Radžvilui. Tikėtina Juozaitis trauksis, nors irgi ketino kurt partiją.
Su tautininkais yra problema. Pagrindinė, kad neturi lyderio. Čia, žinoma, visų partijų problema. Per eitynes radžviliška Pro Patria nesurinko eitynių dalyvių. Tautininkai susiskaldę ir neturi apie ką telktis. Apie Radžvilą nesitelks. Tad skirtingai nei Viluckas, aš nematau Radžvilui ir jo chebrūnei jokios perspektyvos.
Ir pabaigai pora ad hominem, ty prasto lygio argumentų. Radžvilas intelektualinė zanūda. Ty zanūda tiek asmenybine, tiek turinio prasme. Jo laikysena - tipiška intelektualo povyza, kuri nesukelia masių emocijos. Jokūbaitis žymiai lengvesnis ir šarmingesnis, bet neturi partijos lyderio ambicijų. Radžvilas turi, bet nenori ir nemoka dirbti. Jie su Juozaičiu įsivaizduoja, kad pergalė turi pati nukristi.
Ir dar dėl to susireikšminimo ir mesijinės laikysenos. Iš to ta zanūdstva ir nebuvimas lengvumo. Su šiuo balastu jokios svarios lyderystės negali būt. Patikėkite.
Radžvilas yra Ozolo, o ne Smetonos įpėdinis. Ozolas ir jo Centro partija svorio neturėjo. Manau, jis buvo parankus Landsbergiui pašonėje, kaip silpną įtaką turintis žmogus. Neatsitiktinai tą bendrystę Radžvilo co su Ozolu ir jaučia.
Kokia tad tautininkų perspektyva? Tautininkų idėjos mums reikalingos kaip oras. Kaip alternatyva. Bet kaip reali veikianti jėga ji nefunkcionuoja ir nenusimato. Ir tai nėra blogai. Modernu fukcionuoti tokiu efemerišku idėjiniu pavidalu. Tautininkus vienija bendra tautininkiška idėja, o ne struktūra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą