Įdomi konservų taktika. Po metų rinkimai ir Gabrieliaus išbandymas. Ir ką jie pasiūlo rinkėjui? Astravą. Vat čia tai ėjimas žirgu! Kaip visada - užsienio politiką. Tik šį sykį ne "rusai puola", o baltarusai kelia pavojų. Arba tiksliau tie patys "rusai puola" ir šįsyk, tik jie puola tokiu būdu, kad prispaudė baltarusus, o tie su mumis yra Astravo įkaitai. Prabudo tsakant, mūsų konservatoriški rūpintojėliai...
Kuom Gabrieliaus/tatos politika skiriasi nuo Putino politikos? Niekuom. Identiška. Putinas irgi - kadangi veikti viduje nuobodu - tai neišbrendama pelkė - tai imituoja veiklą užsienio politikoj. Lengvatikiai pasikabina. Bet vis sunkiau. Maskva ir kažkiek Piteris jau nebepasikabina ant šito jauko. O ant ko pasikabins mūsų rinkėjas? Pasakykim kitaip - konservai sugriuvę iš vidaus. Neturi vienybės. Neturi jokios konsoliduojančios idėjos/idėjų/programos nei savo partijai nei išorės rinkėjui. Partijos lyderio autoritetas yra kvestionuojamas ir pasiekęs kone kritinę ribą. Grynai žmogiškai aš jį užjaučiu ir nematau šiai partijai geresnio lyderio. O, bet, tačiau...
Tada Gabrielius sako Astravas. Jam antrina įtaigusis senelis. Aš suprantu, kad Lietuvoj dabar nėra didesnės problemos kaip jau pastatytas Astravas. Gerbiamieji konservatoriai - noriu tik priminti, kad užsienio politiką Lietuvoje formuoja prezidentas, o ne užsienio reikalų ministras, kurį jūs čia įsigeidėte atstatydinti, neturėdami tam jokių galių, tad tik leisdami seilių putas. Pasislėpkite po lapais, gerbiamieji konservatoriai, su tokiom savo idėjom!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą