Jėzus nėra patogus. Jo nepastumsi, nepasidėsi patogiai pagal savo supratimą. Jis reikalauja sekti iš paskos. Jis pats diktuoja taisykles, o ne paklūsta mūsų supratimams. Jis yra nenuspėjamas. Bet tai ir yra dieviškumas. Dievas neatsiprašinėja. Jis žino mūsų mintis dar mums jų nepagalvojus.
Ir ypač tada laukia staigmenos, kai įsipatoginame. Kai nusiplovėme rankas ir ramiai sėsime valgyti. Kai rods niekas neprognozuoja bėdos.
Štai fariziejus pasikvietė Jėzų pas save pietų ir nusistebėjo, kad šis nenusimazgojo rankų. Matyt jis pasigailėjo ir dėl to, kad pasikvietė Jėzų ir dėl to, kad neapdairiai nusistebėjo, nes to pasekoj buvo demaskuotas jis pats ir visas jo cechas.
"Jėzui tebekalbant, vienas fariziejus pasikvietė Jį pietų. Įėjęs į vidų, Jis atsisėdo prie stalo. Tai matydamas, fariziejus stebėjosi, kad Jis nenusiplovė rankų prieš valgydamas. O Viešpats jam tarė: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nedorybės. Neišmanėliai! Argi išorės Kūrėjas nesukūrė ir vidaus? Verčiau duokite gailestingumo auką iš to, ką turite, tai viskas bus jums nesutepta."
Evangelija pagal Luką 11, 37-41
Bet čia buvo tik įžanga. Toliau Viešpats įsismagino ir pridėjo taip, kad maža niekam nepasirodė ir jo intencija susirinkusių atžvilgiu tapo daugiau negu aiški.
Man čia kyla paprastas klausimas, kodėl Jėzus ėjo pas šį fariziejų į svečius? Na, matyt todėl, kad turėjo ką jam ir jo draugams pasakyti. Antra, jis eina ne pas teisiuosius, o pas nusidėjėlius. Problema čia ta, kad nusidėjėliai dažniausiai jaučiasi teisiaisiais. Todėl ir pasirinktas toks griežtas tonas. Todėl ir įvyko akibrokštas.
Matyt fariziejai ir mokytojai buvo prikaupę rūstybės ant savo galvos, nes seniai jiems niekas nepriekaištavo, o tik liaupsino, tad apie save jie susidarė neteisingą nuomonę. Labai patrauklią. Realybė deja buvo visai kitokia.
Taigi Jėzus tęsė (ten pat, Luko evangelija 11, 42-52):
"Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o apleidžiate teisingumą ir Dievo meilę. Tai turite daryti ir ano nepalikti! Vargas jums, fariziejai! Jūs mėgstate pirmuosius krėslus sinagogose ir sveikinimus aikštėse. Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“. Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, Tu ir mus įžeidi“. Jis atsakė: „Vargas ir jums, Įstatymo mokytojai! Jūs kraunate žmonėms nepakeliamas naštas, o patys tų naštų nė vienu pirštu nepajudinate. Vargas jums! Jūs statote pranašams antkapius, o jūsų tėvai juos žudė! Taigi jūs liudijate, kad pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote jiems antkapius. Todėl ir Dievo išmintis pasakė: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus nužudys, kitus persekios, kad iš šitos kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pralieto nuo pasaulio sutvėrimo, pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp aukuro ir šventyklos!’ Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos. Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir einantiems trukdėte“."
Įsivaizduokime, kad po šios tirados, Jėzus sako: na, o dabar skanaus. Palinkėkime vieni kitiems ramybės...
Kažin kaip jiems sekėsi tada valgyti? Gal kai kurie jau buvo išbėgę, manydami "juk tai skandalas".
Na, o gal tokia Jėzaus kalba prie pietų buvo hipotetiška? Gal joje Lukas surinko visus Jėzaus kada nors sakytus priekaištus fariziejams? Panašu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą