Turiu blogų naujienų charizmatui. Tokių blogų, kad jam teks pasislėpti po lapais ir daugiau nebepasirodyti. Na, bet nieko nepadarysi. Negalima mokymo statyti ant seilių ir dėti klaidingų akcentų. Nes aname gyvenime už šiuos klaidingus akcentus itin stipriai atsirūgs. Be to, žiupsnelis raugo sugadina visą mokymą. Tad charizmato džiugesys visada trumpalaikis, nes jis nemato visumos. Nėra jai atviras. Visumos ačD nemato niekas, bet charizmatas šiuo aspektu itin krenta į akis. Visų pirma jis yra įsitempęs. Ar jūs matėte kada neįsitempusį charizmatą? Ir nepamatysite. Įsitempimas kyla iš forsavimo. Jei pavyktų šitą superdvasiškumo šydą (dievaž vos neparašiau šūdą) nuimt, viskas stotųsi į savo vietas ir mes išvystume maloniai su Jėzumi besišnekučiuojantį žmogų. Nors iki tol jis pamišęs lakstydavo po kapines ir sutraukydavo visas grandines į kurias jį supančiodavo.
Taigi. Ne per seniausiai rašiau apie gluminančią mane Biblijos vietą:
"Jėzus tarė: „Iš tiesų sakau jums: nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų (kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje – amžinojo gyvenimo."
Morkaus 10:29-30
Padariau išvadą, kad jokių namų nešviečia, kad čia perkeltinė prasmė ir liepiau charizmatui nusiraminti. Kažkur giliai viduj jaučiau, kad neturiu pilno atsakymo. Jėzus paprastai nesišvaisto žodžiais. Ten visada yra prasmė, net jei mes jos nesuprantam.
Šiek tiek klydau. Pripažinsiu. Jėzus čia kalba tiesiogiai. Bet jei charizmatas pagalvojo, kad čia kalba apie jo tiesioginius turtus, jo asmeninę nuosavybę, tai jis klysta, o Jėzaus žodžiai tada perkeltiniai. Bet visgi šie žodžiai pavartoti tiesiogine prasme.
Bet prie reikalo. Praėjo mažne savaitė po mano pirmojo teksto ir Dievas buvo gailestingas. Tiesiai širdin mestelėjo užuominą. Dabar ši vieta aiški lyg skaidrus stiklas. Dėl to esu Jam dėkingas. Jis rūpinasi mumis. Kas ieško, tas randa. Kas klausia, tas gauna atsakymą.
Biblijos vieta, kuri atsako į tą mįslingą Jėzaus pasakymą yra ši:
"Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. Liepė be lazdos nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei variokų dirže, tik apsiauti sandalais, bet nesusivilkti dviejų palaidinių. Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“."
Morkaus 6:7-11
Akcentuoju būtent šį momentą:
„Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
Taigi reziumė. Kristuje mes įgyjame daug dvasinių giminių. Nes Jėzus mąsto taip:
„Mano motina ir mano broliai – tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo“.
Luko 8:21
Antra, mes įgyjame ir daug namų. Nes pirmiausia, kaip minėjau, Jėzaus mokiniai skelbė Evangeliją ir užsukdavo į daugelį namų. Įtikėję žmonės tapdavo namiškiais, savais. O kur namiškiai, ten ir namai. O be to:
"Visi tikintieji laikėsi drauge ir visa turėjo bendra. Nuosavybę bei turtą jie parduodavo ir, ką gavę, padalydavo visiems, kiek kam reikėdavo."
Apaštalų darbai 2:44-45
Taigi Jėzus nemelavo dėl šimteriopų namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų. Štai kokia nuostabi Jo žodžių gelmė! Tik ar supranta tai charizmatas? Deja jo mintis toli nuo to ir apskritai nuo Evangelijos esmės suvokimo. Nes kas kaupia šioje žemėje, anapus, deja, bus skurdžius. Juoba, jei jis yra dvasinis tarnautojas. Šitas tai su šimtaprocentine garantija bus absoliučiu ubagu danguje, jei jo sąskaitoje keliantis į kitą pasaulį bus aptiktas bent vienas užsivoliojęs, apgailėtinas milijonas (net jei ir Rusijos ar Baltarusijos rubliais). Tad pasveikinkim vieni kitus ir tegyvuoja charizmatija!
Ir pabaigai moralas. Ar gali bet kas belekaip mokyti? Jei visi būtų mokytojai, pasaulis septynmyliais žingsniais išprotėtų nuo pažinimo ir apreiškimo gausos. Tuo tarpu jis išprotėjęs dėl savo dvasinio aklumo. Ar Biblija paprasta knyga? Ji paprasta, bet artintis prie Dievo reik nusiavus batus. Čia ne babyčių blevyzgos. Ir tik durniui ji paprasta knyga. Biblija yra Dievo žodis ir aiškinama turi būti su Jo apreiškimu. Net mokytumas čia ne ką padės. Bent tokią patirtį mes turime, kad mokytas čia lygiai sėkmingai suklumpa kaip ir charizmatas. Ir tik drebantis prieš Jo žodį gauna įžvalgą. Taigi. O mažutėliai yra palaiminti turėdami tikėjimą ir išmintį iš Jo žodžio. O Dievui kažkodėl patinka paslėpti savo išmintį ir visus geriausius dalykus. Gal todėl, kad mums tektų gerokai paplušėti Jo ieškant ir per tai įgyjant kantrybės ir paklusnumo. Ir geriausius dalykus jis, manau, paliko mums, Koronos aplankymo metu. Aš taip suprantu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą