Blogio perteklius šiame gyvenine irgi signalizuoja Kūrėjo ranką. Nes toks organizuotas blogio koncentratas žmogaus prigimty ir aplinkoj kažin ar galėtų susiformuoti kažkaip stichiškai. Ir čia būtų alternatyvinė mintis visokiems augustiniškiems krikščioniškiems mąstytojams, kurie teigia, kad gėrio nebuvimas organizuoja chaosą. O mano mintis, kad net chaosas yra Kūrėjo rankose, nes tas chaosas perdėm organizuotas. Būtų tas chaosas bent kiek chaotiškesnis, jis tiesiog subyrėtų į nieką. Bet, kaip matom, gyvuoja.
Ir tada čia kyla pagrindinis klausimas - ar geras toks Kūrėjas? Ir atsakymas būtų toks - pamatyti gerąjį Dievą už viso šito blogio yra stebuklas tolygus vandens pavertimui vynu. Ir tai yra krikščionybė. Ji yra tas stebuklingas žvilgsnis.
Taigi chaose yra Kūrėjo ranka ir netgi planas, nes šis chaosas valdomas. Jeigu norite antrą argumentą, tai jis slypi krikščioniškam matyme, kad Dievas yra ir pragare. Beje, iš šito teiginio išplaukia nuostabi įžvalga, kad pragaras yra Dievo malonė nusidėjėliui. Nes atsidurti nusidėjėliui danguje būtų jam blogiau nei pragare. Tokia stipri yra šventumo jėga. Ji naikina nusidėjėlį.
Ir pabaigai. Visi esame nusidėjėliai, reikalingi Dievo malonės. Ty Jo atlaidumo. Ir čia mes esame visi sulyginti, nepriklausomai nuo mūsų mašinos klasės ir nuo to ar esame krikščionys ar ne. Taigi visiems reikia Jo malonės, ty konkrečiu atveju Jo atlaidumo, kuris keičia mus. O šventumas yra nuostabi Dievo jėga ir malonė mūsų gyvenime! Atrodo, kad tai pati kiečiausia jėga ir grožis visoje visatoje!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą