"Jei aukščiausieji kunigai, popiežiai, Kristaus vietininkai pasistengtų pasekti jo gyvenimu, jeigu imtųsi kęsti jo skurdą, nešti jo vargus, jo kryžių, dalytis jo panieka šiam gyvenimui, tai kieno likimas visame pasaulyje būtų liūdnesnis už jų? Kiek lobių šventieji tėvai netektų, jei bent kartą jų galvas užvaldytų išmintis! Neaprėpiamų turtų, dieviškų garbstymų, daugybės vis naujų tarnysčių ir garbės vardų, begalės dispensų, įvairiausių aukų, malonių, pramogų vieton stotų bemiegės naktys, pasninko dienos, maldos, ašaros, ir pamokslai, ir tūkstančiai kitų tiek pat liūdnų dalykų.
Kadangi Kristaus mokymas remiamas romumu, kantrybe ir panieka žemiškajam gyvenimui, visiems turi būti aišku, kaip tą reikia suprasti. Kristus kvietė savo mokytinius sekti jo pavyzdžiu ir troško, kad jie ne tiktai negalvotų apie krepšį ir apavą, bet nusivilktų net savo drapanas ir visiškai nuogi, nieko neapsunkti eitų apaštalauti. Tegu jie nieko neturės, išskyrus kalaviją, bet ne aną nelemtąjį, plėšikams ir žudikams tarnaujantį, o dvasiškąjį kalaviją, smingantį į pačią sielos gelmę ir vienu kirčiu nukertantį visas aistras, kad širdį užvaldytų vien tiktai pamaldumas."
Erazmas Roterdamietis "Pagiriamasis žodis paikybei"
Citatos iš Cveigo knygos "Erazmo Roterdamiečio triumfas ir tragedija", 66-68 psl., Vyturys 1991
Knyga "Pagiriamasis žodis kvailybei" berods buvo įtraukta į popiežiaus draudžiamų skaityti knygų Indeksą. Nors gyvenimo pabaigoje Erazmui pasiūlyta kardinolo kepuraitė, kurios jis, tiesa, atsisakė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą