Aistros
nerimsta. Televizija sproginėja narstydama po kaulelį karštą naujieną.
Šioje istorijoje man tik vienas moralas - jei žmonės gebėtų bent kiek
labiau atsitraukti nuo to tv peno, galvose būtų žymiai šviesiau. Ir ne
mergaitės čia bėda, o tai, kad mūsų vargšė tauta sunkiai serga,
įklampinta į dar vieną nesamonę. Sakyčiau per daug, turint omeny neseną Pakso apkaltos epopėją. Ir kai gresia energetiniai
sprendimai, mes kalamės vienas su kitu neva prasmingą kovą ir jau kone
imsim nekęsti vienas kito. Beje laikome ir tolerancijos egzaminą ne
teorijoj, o praktikoj. Gaji nuomonė: "Jei kas ne taip mąsto kaip aš, tas
vargšas, durnas, serga ir nieko nesupranta." Be to dar viena mintis
atėjo į galvą, kuri kiek ne į temą, ale nuliūdino. Mūsų kūdroje trūksta
nepriklausomo mąstymo ir gyvų, gerų, stiprių minčių. Imkime pavyzdį:
šiandien susimąsčiau, kad labai nudžiugčiau, jei vieną dieną pamatyčiau,
kad pvz. bernardinų redaktorius Navickas kokioje nors kontraversiškoje
istorijoje turi vienokią nuomonę, o koks nors Peškaitis kitokią. Tegu
svarią ir tt, bet kitokią. Seniai to nemačiau ir matyt nepamatysiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą