Sumaištis ir išmintis

Nuo sovietmečio gerbtinas tipažas tokio suetlivo, delovito, užimto, bėgančio ir nespėjančio, vėluojančio, viršvalandžius sėdinčio. Efektyvumas tais laikais buvo nepagrindinis rodiklis. Toks makalavimasis slypi ir netvarkingame ruso charakteryje. Ir suprantama: azijatą kojos maitina. Rankų miklumas. Karingos tautos buvo. Geriausiu atveju gudrumas. Išmintis? Na, yra toks dalykas kaip rytų išmintis, bet aš ne apie tai dabar. O kur savybės, kai neskuba ir spėja, planuoja. Kur nėra sumatochos, kai neakcentuojama kiek tu dirbai, o tik ką nuveikei. Kur išmintingo žmogaus požymis, kad jis atsidėjęs tam, ką tuo metu daro. Jei geria arbatą, tai nespokso į planšetą, jei bendrauja, tai atsidėjęs, o ne žiūrėdamas teliką ir galvodamas ko nespėjo padaryti. Ir tt. Manau aš suprantamai pasisakiau. Ir nesakykit man, kad tai posmoderni kultūrą, miesto tempas ir tt. Tai trūkumas išminties ir sveikos nuovokos.