Įdomi situacija. Seimas atsisakė skirt Laisvės premiją. Nieko keista, juk Seime ne tie. Duodu ranką laužt, kad identiškai būtų pasielgę konservai, jei potencialus premijantas būtų Brazauskas. Tik tarp jų nebūtų nė vieno kirkilo. Čia toks hipotetiškas rodiklis. Tai viena. Dabar kyla širšalas - vis tiek sieksime savo. Aš pats, tiesa, pasirašiau. Bet iš pagarbos tatai, o ne šitam širšalui. Mano galva situacija paprasta, joje nėra jokio kriminalo. Jei žiūrėsime blaivia galva. Taigi: Seimas ne visa tauta. Tai viena. Bus geresni laikai, paskirs. Juoba juk ir pakankamai normalu iš atstumo, praėjus laikui įvertint šio žmogaus didelį nuopelną. Ta prasme tas nuopelno įvertinimas nepabėgs, nepaisant visų erzeliuotojų. Erzelis juoba nemalonus, kad pasinaudojama galimybe rinkimams. Šiaip nepavyksta pakelt reitingo nei anūko nei partijos, tad imamasi gerai prajodinėto arkliuko - isterijos. Įkinkoma netgi delfi ir dešiniųjų teisuolių publicistų talibanas. Šita tampa nemaloni, kai angažuojasi vienai dūdai.
Bet nenukrypkim. Taigi Seimas dar ne tauta. Antra, tautos reitinge Landsbergis apačioje. Taigi neskirtų irgi. Bet tai nesvarbu. Tai demokratijos grimasa, parodanti, kad žmonės menkai susigaudo ir jų nuomonė nėra itin svarbi. Dar pridėkim tuos, kurie savi, partiniai, labai gerai susigaudo ir pelnytai jo nekenčia. Dėl jo intrigų ir bjauraus būdo. Bet tai irgi nenumaldo jo nuopelnų.
Taigi summa summarum. Tai ne tas atvejis, kai neįleidžia pro duris ir reik brautis per langus. Nedavė ir nereikia. Rinkimai ant nosies, neužsiminėkite savipiaru ir neapykanta. Kalbėkite ne apie kitus, o apie save. Ir bus dar sočiai progų įvertint tatos darbus. Neskubom, visuotiniu pritarimu, nesikiršinant. O premiją išmeskit į šiukšlyną. Matyt ne laikas, jei nėra santarvės. Ko verta premija, jei nėra santarvės?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą