Poetinė dokumentika

Mūsų kinas - poetinė dokumentika, taikliai apibūdino kino kritikė. Mintis suformuluota kažkieno anksčiau, kažko iš autoritetų, gal Macaičio. Bartas joks ne filosofas. Nors tokiu kažkas bando jį laikyt. Tarkovskis irgi ne filosofas. Tai ta pati poetinė dokumentika. Imkim garsiausią jo Rubliovą. Bet sakau turim gražaus psichologizmo. Pvz Herkus Mantas. Na, sako, tai mūsų aukso fondas. Scenarijus tada rašė rašytojai. Mes tos pačios kartos. Tai ir preferencijos panašios. Nors šiandien ji sudarinėja Kino pavasario programą, keliauja po festivalius. Nėra vakardienos žmogus. Tiesa, reik praplėst tą pasakymą. Tai reiškia, kad filmuoji ką matai. Bet darai tai tapybiškai. Koncentracija į gražų vaizdą. Turinio stinga! Žodžiu, paražanščina. Paražanovą prisiminiau, nes mėginau neseniai pažiūrėt Jaunystės režisieriaus ankstesnį filmą. Jis pasirodė nepakenčiamas būtent dėl tos paražanščinos. Dėl to pretenzingumo, užsižaidimo vaizdais.