Kas mano artimas? - mėgindamas ir teisindamasis vienas gudročius paklausė Jėzaus. Tas šitam apsukruoliui sumezgė istoriją apie gailestingąjį samarietį. Parodydamas, kad tas, kuris tave atjaučia ir yra tavo artimas. Nepriklausomai ar jis žydų niekinamas samarietis ar išvis netikintis ir tt.
Laisvės dieną kilo tuščia diskusija dėl neužmirštuolių. Mes prisidaiginam vis naujų laisvės simbolių. Tai ne patriotizmo suvešėjimo, o tuštybės požymis. Kas šiandien mums yra laisvė ir koks yra tikrasis laisvės atminimas? Ar sakyt politikams beprasmiškas kalbas Laisvės dienos proga? Muštis dėl simbolių? Jėzus pasakytų rūpinkis savo artimu. Toks ir yra didžiausias laisvės įamžinimas ir neužmirštuolė širdyje, o ne atlape.
Jeigu mūsų politikams nerūpi mūsų atiminėjami vaikai Norvegijoje, jei Seimo nariai kelia po kelis eurus pensininkams pensijas, o sau svariai pasididina algas, tai mums nerūpi tokie politikai ir mes nesiruošiame už juos balsuoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą