Aukštųjų asmenų veiksmų simbolizmas ir prasmė

Aukštų asmenų gestai visad patetiški, simboliški. Ar nuo to jie netenka prasmės, nuoširdumo? Nebūtinai, bet nereikia jų ir pervertint. Ar Judo pabučiavimas, Jėzaus plovimas mokiniams kojų yra simboliniai veiksmai? Yra simboliškumo. Bet reikia pripažinti, kad simboliniai veiksmai turi prasminį krūvį tik tada, kai už jų stovi gilios intencijos. Tada tas simbolizmas įgauna gražaus tęstinumo, kaip antai Jėzaus kojų plovimas kalba mums iki šiol. Žinoma, yra dar viena galimybė: kai simbolinis veiksmas yra ne pasekmė tų gilių intencijų, o pradžia, ty priežastis, siekiant, kad simbolinis veiksmas duotų postūmį tų intencijų gilėjimui. Taip galima vertinti ir pastarąjį bažnyčių vadovų susitikimą. Bet ar teikia jis daug džiaugsmo? Žinoma, sakysit, istorinis precedentas, ledas pralaužtas ir tt. Asmeniškai vertinu neutraliai: be didelio džiūgesio ir be didelio liūdesio. Tiesa, reik pasakyt, kad iniciatyva ir tokio susitikimo potencialas kyla iš Pranciškaus asmenybės savitumo, iš jo pranciškoniškos dvasios. Kiek tame dirbtinio parodomojo pobūdžio, pozos, spręsti sunku. Bet įvertinkime ir tai, kad Ratzingeris neturėjo tokio potencialo. O šis va turi. Nėra blogai.