Neišdrąsėjom vadinti daiktus savais vardais

Kuom man graži mūsų mylima šalis: mes esame drąsi tauta, bet dar neišdrąsėjome tiek, kad vadintume daiktus savais vardais. Pvz., Butkevičius sakė, kad kainos nekils ir neatmestina, kad tuom šventai tikėjo. Ko vertas jo ekonomisto diplomas minčių kyla visokių, bet aš ne apie tai dabar. Kubilius, didysis krizių valdytojas, sukišo ekonomiką į šikną, atsiprašau, į šešėlį, bet tai rods nesvarbu. Svarbu, kad krizė suvaldyta. Žmonės išvažiuoja, bet krizė suvaldyta, tad viskas ok. Dabar dėl kainų nekilimo. Norit, kad kainos nekiltų, prašau - kainos nekyla. Pvz., taksi tarifai tie patys, tik žmonės nesuvokia, kodėl kainos pakilo kartais net 3.5 karto. Atskleisiu paslaptį, nors bet kuris nuovokesnis jau seniai tą suprato - kainos įkalkuliuotos nematomai. Pvz., taksi važiuoji tuo pačiu senu tarifu, tarkim už kokius 55 ct už kilometrą, bet moki dar papildomai stovėjimo mokestį 22 ct už kilometrą. Įdomiausia, kad tas stovėjimo mokestis už visą nuvažiuotą kelią. Reiškia mašina visą kelionės laiką tuo pačiu ir stovėjo ir važiavo. Fenomenalu? Taip, bet ko nepadarysi norėdamas apmulkint žmones ir išpildyti jų kainų neaugimo lūkestį. Sakysit čia gal tik viena kokia nors nesusipratusi, gobši, nepatriotiška kompanija taip elgias? Apsirinkat. Uberis įvedė piko tarifą, ty pvz., koeficientą ×3.5. Taksify ir AtoB stovėjimo mokestį. Bet formaliai viskas taip pat. Užtat realiai kitaip. Kas žmogui įdomiau: formaliai ar realiai? Ir kada įsidrąsinsim vadinti daiktus savais vardais? Nuo sovietmečio laikų vieni vaidino, kad dirba, kiti, kad moka algą, treti - kad patenkinti paslaugom ir prekėmis. Kol kas viskas panašiai - ypač mažų algų segmente.