Ot durni laikai viską keist. Nelieskim šventų dalykų!

Sunerimta keist per Užgavėnes personažus. Aš nžn, kas per durni laikai, kai viską norim keist. Neva nuo kokių plumpapročių iniciatyvų šventės tampa gyvos. Kodėl žydai ir čigonai? Todėl, kad ryškūs ir charakteringi. Taip, kai kurie jų nevalyvi ir ydingi, gobšūs ir bjaurūs. Tiesiog juose lietuvių buduliškos savybės koncentruočiau susigeneravo. Nes lietuvio tipinė savybė, kaip rusai sako, ni ryba ni miasa. Čia turiu omeny katalikybės, kuri lenkuose ir italuose beigi prancūzuose žiba žymiai ryškesnėm varsom, ir sovietizmo išprievartauto žmogaus. Be šitos koronės Dievo lietuvis buvo ir yra ir stiprus ir nuovokus. Ne veltui mes romantizuojam Vytauto laikus ir valstybę. Gal biški bukokas, bailokas, konservatyvokas ir belekoks, bet labai potencialus (labiau užsienyje kol kas; visi geriausi tekstai kol kas rašomi užsienyje, geriausi sportininkai savo geriausias savybes atskleidžia užsienyje. Bet mes irgi šio to pramokę. Mes labai gerai įgudom kelt mokesčius ir to pasekoj labai užgrūdinom žmones, išmokinom juos gyvent iš oro. Tiesa, depresijos mikroklimatas sutirštėjęs. Bet čia mūsų likiminis momentėlis). Žodžiu, sakyčiau žemaityje, kuris nėra lietuvis, bet ryškesnis už lietuvį, ir susikoncentravo lietuviškos savybės. Dargi kaunietyje. Taigi žydai ir čigonai nepakeičiami Užgavėnėse. Ir nedrįskit, paršai, liesti šventų dalykų. Žinoma, svarstyti galima. Bet kad visi dabartės svarstymai eina per vieną lėkštą prizmę: tolerancijos, mažumų engimo baimės ir smurto. Nors tos mažumos, turiu omeny musulmonus, žydus, seksualines mažumas ir bukapročius chuliganus iš mokyklos suolo, įsitvirtina kuo sėkmingiausiai, nepaisant eskaluojamos jų teisių tariamo ir realaus pažeidinėjimo kultūros.