Gyvenimas pilnas paradoksų ir nenustoja mus stebinti, jei tik mokame vertinti tas jo teikiamas akimirkas. Ir kožnam tenka pabūti įvairiuose amplua. Štai kas nustebino, tai Artūras Zuokas davatkos amplua. Vis su tuo G tašku Vilniaus įvaizdžio reklamoje. Argi mes turime priderinti savo strategijas prie popiežiaus vizito? Nejuokinkit ir nejuokaukit taip nevykusiai. Juoba, kad šis popiežius pats turi neblogą jumoro jausmą. Taigi. Dabar dėl pigių mergšių įvaizdžio. Tai jei girtuokliams turistams toks įspūdis susidarė, tai kaip sakoma, mąstykit iš naujo. Šis miestas toks nėra. Bet problema, kad kai kurie iš mūsų galvoja, kad apie mus taip galvoja užsieniečiai ir neva mes toliau eksploatuojam šį nevykusį įvaizdį. Mes šito nedarom. Užtenka jau tų tiesmukų vertinimų. Jeigu kam stinga proto ir kultūros ir jis nesugeba mąstyti subtiliai ir žaismingai, tai čia skaitau jo problema. Ir tokie neturėtų užduoti bendro tono. Per daug prisiskaitė kai kurie pigių paskvilių ir metasi į kraštutinumus: nuo Užkalnio prie Širinskienės. Atsitraukit šiek tiek nuo mėšlino fuckbooko ar fakebooko (pasirinkite, kaip jums atrodo geriau), įkvėpkite gryno oro Varnikų take ar prie jūros ir mėgaukitės perkeltinių prasmių teikiamomis galimybėmis.
P.s. Šimašius yra zanūda. Tas tiesa. To iš jo neatimsi. Zanūdtsva jame taip giliai, kad nepataisomai. Nes jokio kito darbo kaip tik apmokamo iš nomenklatūrinio biudžeto jis nedirbo. Bet moralas toks, kad net kožnas zanūda gali kartais iššauti, ypač jei tai daro ne pats, o padedamas kitų. Argi ne gražus paradoksas: katalikas Šimašius ieško G taško ir randa jį! Tai Vilnius! Užtat Zuokas griežia dantį dėl oponento sėkmės ir pameta tą tašką iš akių. Kažin ar ilgam?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą